Ne vieną šimtmetį Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės ─ liaudies sukurtas paprotys, skirtas įprasminti tam tikrą gyvenimo ciklą ir kalendorinį įvykį, pažymėti tam tikras individų perėjimo iš vienos būsenos į kitą formas. Tačiau ši tradicinė šventė nėra nepajudinama konstanta. Per visą savo gyvavimo laiką išlaikiusi savo geriausius tradicinius papročius ─ persirengimus, kaukes, linksmybes, deginimo ritualą ir pan., Užgavėnės kinta, įgauna naujų spalvų ir akcentų. Jau anuomet miestuose vykę karnavalai toli gražu nebuvo susiję su žemdirbiškomis aktualijomis (metų laikų kaita, derliumi, vaisingumu), o per tradicinius konceptus labiau pašiepė, parodijavo ir kritikavo ekonomines, socialines, politines ir moralines problemas.
Druskininkų kultūros centras Užgavėnių įprasminimui yra pasirinkęs būtent pastarąjį aspektą ─ personažai įgyja aliuziją į internete populiarius personažus ar socialinių tinklų influencerius, turinys atspindi ir pajuokia šių dienų aktualijas, įvykių tendencias, žmonių įpročius ir silpnybes.
Neatsitiktinai ir šįmet buvo pasirinkta tam tikros magiškos fejerijos tematika: Facebook‘as ir kiti socialiniai tinklai užversti siūlymais dalyvauti dvasios ir kūno išvalymo sesijose, harmonizuoti savo vidines jėgas, atsikratyti negatyvo. Nenuostabu, užsitęsęs karantinas savaip paženklino mūsų pasaulį. Bet niekas kitas taip gerai negydo sielos ir proto, kaip juokas!
Tad šįmet, neatsitiktinai tam vyksmui pasirinkę dieną, pažymėtą virsmo ir transformacijos skaičiumi ─ 13, varėme žiemą kartu su energetinio lauko valytoju, dvasinio augimo ir tobulėjimo koučingo guru Kanape Kanapinaičiu. Sutelkęs savo dvasines galias į kintančius kvantinius virpesius, didysis guru ėmėsi gydyti sužeistą ir kenčiančią mūsų dvasią, siekė atstatyti ir hormonizuoti pavasario energetinę struktūrą.
Pirmasis ─ Didžiosios Pančekarmos ritualas ─ buvo skirtas apvalyti mūsų kūnus nuo apsivalgymo ir sustabarėjimo, o sielas ─ nuo tinginystės ir patamsėjimo. Rituale dalyvaujantys turėjo atlikti svarbiausią apeigą ─ apsimauti pančakas. Jos galėjo būti vilnonės, sintetinės, medvilninės, spalvotos, raštuotos, vienspalvės. Svarbiausia, kad tai būtų švarios pančakos ant švarių kojų. Po šio ritualo į širdį, kaip į išsiilgtus svečius, turėtų vėl klegėdamos sugrįžti Jaunystė, Sveikata ir Saulės nušvitimas.
Antrosios ─ tradicinės Morės, įkūnijančios piktuosius demonus, deginimo apeigos. Kanapė Kanapinaitis joms ruošėsi iš anksto, rinko Jūsų blogybių, negandų, negerovių srautus ir sudegino juos ugnyje, taip pašalindamas trikdžius, kurie neleidžia mums įsileisti taip išsiilgtą pilną naujos energijos ir harmonijos pavasarį.
Morės deginimo apiegų metu buvo ištrintos senos programas, restartuotas ir iš naujo įprogramuotas kūnas, į protą buvo įdiegti nauji failai. Tai turi padėti nesėkmes pakeisti sėkmėmis, rasti pamestą kelią ir sėkmingai apsivalius grįžti į jį. Taigi, jei stebėjote ritualą, patikėkite, Jūs pavasarį pasitiksite energingi ir harmoningi!
Šįmet puikiai pasižymėjo ir vienintelių Lietuvoje moremonų-žiemos demoniūkščių gaudytojai. Gausios savanorių pajėgos, pasiskirsčiusios po vieną šeimos ūkį, turėjo sėkmingai įveikti nelengvas užduotis ─ iš naujo praminti pasivaikščiojimo takus, atrasti užkoduotas įžymiausias Druskininkų vietas, išgaudyti demoniūkščius, išvaryti žiemą ir nuvalyti kelią pavasariui.
Į žiemos išvarymo orientacines Užgavėnes susirinko itin gausios druskininkiečių šeimų ūkių pajėgos ─ finišavo net 21 komanda. Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį žiema komandoms pasiuntė galingus sniego spąstus, tačiau jos atsilaikė.
Dvylikai komandų (57 proc.) pavyko surinkti maksimalų taškų skaičių, tad nugalėtojus lėmė laikas: greičiausiai žaidimo trasą įveikė komanda MES (39 min ir 6 sek).
Beje, jauniausias orientacininkas neturėjo nei metukų (HARDAI-ŠVIESOS KOMANDA).
Beliko paskutinė ─ užsigavėjimo tradicija, kurią, mielieji, rytoj turėsite atlikti patys: iki soties, kad pilvai pasidarytų kieti kaip kirvis, prisikirsti blynų arba riebaus troškinio. Ir tada iš visų plaučių sušukti: „ Žiema žiema, bėk į Snow Areną! Pavasari, ateik!“