Mėgėjų meno kolektyvai

Studija įsikūrė 2005 metais, ją sudaro 2 šokėjų grupės, kurių amžius nuo 10 iki 18 metų. Studija nuolat dalyvauja miesto renginiuose,  todėl šokėjai visuomet turi galimybę pasireikšti ir tobulėti, susipažinti su bendraminčiais. Studijoje susibūrę būrys skirtingų šokėjų bei asmenybių, turinčių vieną tikslą ─ dalintis savo šokiu ir nuolat eiti tik pirmyn. Studijos nariams šokis yra ne tik puikus laiko praleidimo būdas, skatinantis kūrybiškumą, lavinantis kūną ir suteikiantis daug džiaugsmo, bet ir išraiškinga meno forma.

  • Liaudiškų šokių grupė „Kadagys“ (Druskininkai, vadovė – Izolina Stanionienė)

Smagūs sukiniai, preciziškai sinchroniški judesiai, nuo lūpų nedingstanti šypsena, spindinčios akys, prakaito lašeliai ant kaktos ir saldus nuovargis. Visa tai jau daugiau kaip 30 metų dalinama žiūrovams. Šiame kolektyve šoka įvairių profesijų žmonės ─ nuo elektrikų ir pasieniečių iki mokytojų ir gydytojų. Tačiau profesija neturi reikšmės, svarbu šokis ir savitarpio supratimas. Šokėjai reprezentuoja Druskininkų kurortą ir Lietuvą užsienyje: dalyvauta Olandijos Vorschoteno mieste vykusiame susigiminiavusių miestų festivalyje, Elbliongo (Lenkija) kultūros dienose, Kaunatos miesto (Latvija, Rezeknės raj.) šokių šventėse, Valstybės dienos minėjimo renginiuose Krėvos pilyje (Baltarusija). Tautinių šokių kolektyvas yra dažnas Druskininkų savivaldybėje organizuojamų švenčių, koncertų, minėjimų, taip pat Lietuvos dainų švenčių dalyvis, rengia atskirus koncertus kurorto svečiams, inicijavo tautinio šokio festivalį „Kadagynė“.

Folkloro ansamblis „Stadałėłė“ susikūrė 1994 m.  Ansambliečiai ─tradicijos tęsėjai, išsaugoję dzūkų krašto papročius,  dainas, šokius, pasakojimus. „Stadałėłės“ repertuare ─ Elenos Baublienės, Julijos Grigienės, Jadvygos Kašėtienės, Joanos Tamulevičienės ir kt. pateikta liaudies kūryba. Ansamblis parengė daug teminių programų: kalendorinių švenčių, vaišių, vestuvinių dainų, romansų, taip pat  bendrus projektus su kitų žanrų atlikėjais. Ansamblio dainos skamba dokumentiniuose filmuose „Dainuoja „Stadałėłė“ (rež. B. Bražinskaitė, LRT), „Stadałėłei“ 10 metų„ (režisierė L. Rekevičienė, DRT). Kolektyvo atliekamas dainas galima išgirsti 1997 metais išleistoje garsajuostėje bei 2004 metais parengtoje kompaktinėje plokštelėje. Ansamblis nuolat koncertuoja savivaldybės, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Kaip vieni geriausių dzūkų tradicijų tęsėjų nuolat kviečiami dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose, festivaliuose „Baltica“, „Dzūkų godos“, „Žuvys išgalvojo giesmes“ ir kituose. Koncertine kolektyvo programa žavėjosi žiūrovai Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje. 2007 metais kolektyvas apdovanotas  „Aukso paukštės“ nominacija kaip  geriausias kaimo folkloro ansamblis.

  • Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choras (Druskininkai, vadovė – Antanina Laurenčikienė)

Kolektyvas susikūrė 1988 metais. Dalyvavo visose Tremtinių dainų šventėse, Lietuvos dainų šventėse. Aktyviai dalyvauja savivaldybės bei regioniniuose renginiuose, bendrose programose, skirtose valstybinių švenčių bei atmintinų dienų paminėjimui.

Mišrus choras „Druskininkai“ susibūrė 2015 m. vasario mėn. Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Tai įvairaus amžiaus ir profesijų žmones vienijantis mėgėjų meno kolektyvas, pasirodantis daugelyje renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nuo 2015 m. choras tapo nuolatiniu Tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymo renginio dalyviu. Už aktyvią veiklą ir Druskininkų miesto garsinimą 2016 m. choras apdovanotas stiklo lašo statulėle ir Druskininkų miesto mero padėka. 2017 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse choras įvertintas aukščiausiu I laipsnio diplomu ir specialiuoju diplomu. Choras aktyviai dalyvauja miesto kultūriniuose renginiuose, Lietuvos dainų šventėse, koncertiniais pasirodymais džiugina šalies ir užsienio klausytojus, rengia tradicinius Kalėdinius koncertus. Kolektyvas atlieka įvairių stilių, žanrų ir epochų muziką.

  • Folkloro ansamblis „Serbenta“ (Leipalingis, vadovė – Aleksandra Petravičienė)

Žmonių pasaulėžiūra, dvasinis pasaulis, šventinio ir kasdienio gyvenimo vertybės atsispindi Leipalingio krašto tradicinių dainų pateikėjų – Onos Tamulionienės, Olgos Radžiukynienės, Aldonos Marijonos Juškevičienės ir Dominykos Derliūnienės – repertuare. Džiugu, jog jų išsaugotos, išdainuotos, kraštotyrininkų bei vietos žmonių užrašytos švelnia melancholija pasižyminčios senosios dainos, rateliai, žaidimai folkloro ansamblio „Serbenta“ koncertuose ir susibūrimuose skamba ir šiomis dienomis. Ansamblis yra parengęs įvairių teminių programų: „Rugiapjūtės pabaigtuvės“, „Čystas vandenėlis“, „Rūta žalioji“, „Kaimo vakaruška“, „Motulėms“, „An tėvulio dvaro“ ir kitų; repertuare ─ vestuvių, darbo, karinės, jaunimo, meilės, šeimos dainos. Ansambliečiai ne tik dainuoja, jie geba ir tarmiškai pasakoti, smagiai ratuoti, savo krašto šokius šokti ir muzikuoti.

Kolektyvas susikūrė 2023 metais, besiruošiant jubiliejinei dainų šventei. Kolektyvas atlieka įvairius liaudies šokius, dalyvauja miestelio, regiono, šalies renginiuose.

Daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas „Leipūnas“ dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, aktyviai koncertuoja miestelio, regiono, šalies renginiuose bei konkursuose, taip pat savo pasirodymais džiugina ir prizines vietas užima užsienyje vyksiančiuose renginiuose ir konkursuose. Tautinis šokis jiems – prasmingas laisvalaikio praleidimas, teigiamų emocijų pasisėmimas, saviraiška. Kolektyvas sujungia skirtingų profesijų, charakterių, poreikių žmones, kurie per daugiau nei 30 metų kartu patyrė daugybę išgyvenimų bei džiugių akimirkų.

Tai vyresniųjų šokėjų tautinių šokių grupė, susibūrusi 1978 metais. Per ilgą savo kūrybinės veiklos laikotarpį kolektyvas dalyvavo Lietuvos dainų šventėse, įvairiuose koncertuose ir festivaliuose šalyje bei Pietų Lietuvos regione.

Kolektyvas susikūrė 2023 metais, besiruošiant jubiliejinei dainų šventei. Kolektyvas atlieka įvairius liaudies šokius, dalyvauja miestelio, regiono, šalies renginiuose.

Kapela kuria naują koncertinę programą ir aktyviai koncertuoja Druskininkų savivaldybės organizuojamuose renginiuose, rengia pasirodymus poilsiautojams sanatorijose ir savivaldybės kaimo bendruomenėse.

Ansamblis aktyviai dainuoja ir koncertuoja jau daugiau nei 20 metų. Dzūkų krašto tradicijas ir papročius puoselėjantis kolektyvas per visą šį gyvavimo laikmetį  yra paruošęs keletą programų: „Rugiapjūtės pabaigtuvės“, „Duonos kelias“ , „Kaip vakarojo mūsų senoliai“ ir kt., aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ansamblietės – tradicijos tęsėjos, išsaugojusios dzūkų krašto papročius,  dainas, šokius, pasakojimus.