Esate prie M. K. Čiurlionio namų-muziejaus. Tikriausiai intriguoja, kaip genialaus menininko namai susiję su mūsų kova už laisvę ir nepriklausomybę?
Kai 9-ajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje į valdžią atėjo jaunas ir Vakarams daug vilčių teikęs vadovas Michailas Gorbačiovas, šalis buvo gilioje ekonominėje krizėje ir be skubių reformų jos laukė tikra katastrofa. Deja, dabar mes jau žinome, kad ir reformos neišgelbėjo galingos šalies. Ironiška, kad M. Gorbačiovas į pareigas buvo paskirtas 1985 m. kovo 11 d.: lygiai po 5-erių metų Lietuva ne tik pasitraukė iš Sąjungos, bet ir įkvėpė drąsos kitiems pasekti jos pavyzdžiu. Savo politikai Gorbačiovas suteikė naują kryptį „glastnost“ ir „perestrojka“, net nenujausdamas, kokius įvykius ši kryptis iššauks.
Reikia pripažinti, kad „perestrojka“ į Lietuvą ateiti neskubėjo. Lietuvos partinė valdžia labai atsargiai žiūrėjo į iš Maskvos padvelkusias permainas ir iki pat 1988 m. pavasario nesiėmė jokių rimtesnių politinių reformų. Lietuvos inteligentija taip pat abejojo, ar viešumo ir demokratizavimo šūkiai yra tikri. Pirmieji kelis dešimtmečius mūrytą draudimų ir cenzūros sieną pamėgino pramušti spaudos redaktoriai ir rašytojai. 1986 m. pabaigoje Algimanto Čekuolio redaguojamas Gimtasis kraštas publikavo straipsnius apie Kūčias – už krikščionybę senesnę ir todėl sovietinei liaudžiai tinkamą šventę. Po šio straipsnio sekė nauji bandymai į viešumą iškelti ilgus metus draustas temas. Žmonės puolė skaityti atviriau prabilusią spaudą – Gimtojo krašto tiražas šoktelėjo nuo 13 tūkst. iki 300 tūkst. egzempliorių.
Tačiau tikraisiais permainų ženklais reikėtų laikyti 1986–1987 metais suaktyvėjusią sąmoningą visuomenės dalį, kuri ypač rūpinosi kultūros ir istorijos paveldo bei ekologijos problemomis. 1987 m. gegužę įkurtas geografo Česlovo Kudabos vadovaujamas Lietuvos kultūros fondas kėlė aplinkosaugos klausimus, rūpinosi kultūros objektų restauracija ir praeities įprasminimu, puoselėjo Lietuvos kultūros vertybes ir pan.
Komunistų partija ir KGB visais būdais bandė kontroliuoti ir riboti pertvarkos procesą, todėl iš pradžių apie nepriklausomybės siekius drįsdavo prabilti tik nedidelės grupelės rezistentų. Tačiau pamažu visoje Lietuvoje, taip pat ir Druskininkuose, ėmė kurtis įvairūs judėjimai. 1988 m. birželio 6 d. į Druskininkus atvyko profesorius Česlovas Kudaba, buvo įkurtas Kultūros fondas. Fondo susirinkimai vyko M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Būtent šio Kultūros fondo sukūrimas tapo pirmuoju žingsniu link Persitvarkymo sąjūdžio Druskininkuose įkūrimo. Po mėnesio, liepos 14 d., Kornelijus Platelis, poetas ir valstybės veikėjas, pakvietė būrį druskininkiečių į M. K. Čiurlionio muziejų, kad supažindintų su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklos principais. Nerimaudami, kad patalpose gali būti pasiklausoma, aktyvistai susirinkimą surengė muziejaus kiemelyje.
Parengta pagal Tomo Vasietos „„Perestrojka“ SSSR ir Lietuva“ ir Vytauto Valentukevičiaus „Sąjūdžio žingsniai Druskininkuose“.