Šį šeštadienį Leipalingio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje (Kapų g. 4), kuri švenčia 200 metų konsekracijos jubiliejų, skambės prieš penkis šimtmečius sukurta sakralinė muzika.
„Oratio Dominica: Kiprijonas Bazilikas ir evangeliškosios himnodijos keliai” – nauja ir unikali muzikinė programa, kurios sumanytojai ir kūrėjai – sakralinės muzikos puoselėtojas, vargonininkas, dirigentas Bartosz Izbicki (Lenkija) ir violončelininkas, violininkas, muzikos tyrėjas Darius Stabinskas.
Kartu su kolektyvais „Jerycho“, „GŠ ansamblis“ ir „Morgaine“ siekiama iš naujo pažvelgti į didžiojo Renesanso kūrėjo, kompozitoriaus Kiprijono Baziliko muzikinį palikimą, kuris pristatomas senosiomis lenkų ir lietuvių kalbomis abiejų valstybių kultūros paveldo objektuose – bažnyčiose, vienuolynuose ir dvaruose Lietuvoje ir Lenkijoje.
Radvilos Juodojo švietėjiška veikla
Žymiausias XVI a. LDK didikas, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio artimiausias draugas ir patikėtinis kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis yra pirmosios LDK lotyniškojo šrifto spaustuvės įkūrėjas ir nebenutrūkstančios jos istorijos pradininkas. Kunigaikščio dvare Brastoje pradėjusi veikti spaustuvė ir jos produkcija yra vienas reikšmingiausių Lietuvos Renesanso kultūros laimėjimų.
Radvila Juodasis sutelkė ir muzikinės kūrybos centrą, visokeriopai rėmė vietinių kompozitorių kūrybą, rūpinosi jos atlikimu ir natų leidyba, kūrinių pasirodymu reikšmingiausiuose tais laikais Niurnbergo rinkiniuose.
Dvaro kompozitoriaus kūrybinis palikimas
Vienas iš Brastos spaustuvėje dirbusių intelektualų buvo Radvilos Juodojo dvaro muzikas ir kompozitorius Kiprijonas Bazilikas (apie 1535– apie 1600), Krokuvos universiteto auklėtinis, kurį laiką dirbęs Žygimanto Augusto kanceliarijoje. Jis garsėjo ir kaip poetas, puikus stilistas ir vertėjas. Brastos, dar kitaip vadinamojoje Radvilų Biblijoje yra puiki Baziliko panegirika, apdainuojanti Radvilų herbą. Prasidėjus kitaminčių reformatų persekiojimams, 1566 m. Kiprijonas Bazilikas paliko Lietuvą.
Beveik visa Kiprijono Baziliko muzika buvo išleista 1550-ųjų metų pabaigoje, ją daugiausia sudaro keturbalsiai polifoniniai kūriniai, užrašyti lenkų reformatų naudojimui. Šis muzikinis repertuaras jau daugelį metų yra žinomas muzikologams ir atlikėjams. Dalis Baziliko kūrybos jau yra nagrinėta ir išleista senosios muzikos atlikėjų Lenkijoje. Vis dėlto dabartinės senosios muzikos atlikimo tendencijos, kuriomis galime grožėtis tokių grupių kaip „Ensemble Organum“, „Graindelavoix“ ar „Jerycho“ įrašuose, leidžia iš naujo atrasti Baziliko kūrybą kitokiu estetiniu kampu.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad Baziliko muzikiniame palikime retai atkreipiamas dėmesys į lituanistinį aspektą – Baziliko kūryba LDK galėjo būti atliekama ir lietuvių kalba. Šiame projekte šešioms Baziliko giesmėms buvo pritaikyti XVI-XVII a. lietuviški vertimai, išleisti tokiuose giesmynuose kaip Merkelio Petkevičiaus „Polski z Litewskim Katechizm“ (Vilnius, 1598) ar Stepono Jaugelio-Telegos „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (Kėdainiai, 1653).
Egzotiškas autentiškumo, jaunatviškumo ir preciziško profesionalumo derinys
Lenkų vokalinis ansamblis „Jerycho“ (vadovas Bartosz Izbicki) remiasi gyva sakralinio dainavimo tradicija, ją papildydamas pavyzdiniais praeitų šimtmečių šaltinių tyrimais. Pagyvindamas akademinį muzikavimą, kolektyvas atkuria senąją giedojimo praktiką, kupiną praėjusių laikų skaidrumo, emocijų ir gyvybinės vaizduotės. Ansamblis pritraukia gausybę ištikimų savo klausytojų visoje Lenkijoje ir už jos ribų.
Lietuvių vokalinė sakralinės muzikos grupė „GŠ Ansamblis“ (vadovė Gabija Adamonytė) išsiskiria savo alternatyviu skambesiu. Jų repertuarą nuo pat pradžių formavo ankstyvosios sakralinės muzikos pažinimas bei iš liaudies pasiskolintų vokalinių galimybių paieškos. Ansamblio veikla atliepia ir jų tikslus – kurti ir puoselėti sakralinės muzikos tradiciją Lietuvoje. Kolektyvo pasirinkta stilistinė kryptis plėtojama bendradarbiaujant su įvairiais senosios muzikos atlikėjais Prancūzijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Morgaine“ (vadovai Alina Rotaru ir Darius Stabinskas) susibūrė tam, kad profesionaliai pristatytų Europos muzikinį paveldą Lietuvoje, taip pat skleistų mūsų negausų XVI-XVII a. muzikinį palikimą Europos koncertų salėse ir festivaliuose. Pasirinkdami ne visada įprastas muzikines formas, atlikėjai tiria reformacijos ir kontrreformacijos įtaką Europos muzikos raidai. Nors ansamblyje tik vienas lietuvis, užsienio scenose kolektyvas atstovauja Lietuvai.
Šis egzotiškas gyvo autentiškumo, jaunatviško gyvybingumo ir preciziško profesionalumo derinys jau ne kartą sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo bei kritikos palaikymo, kolektyvams kartu pristačius išskirtines kultūrologines programas „Bogurodzica – continuo“ (2019), „Vesperae Resurrectionis 1600“ (2020) ir „Beatitudines“ (2020). Akivaizdu, kad ir naujasis bendras kolektyvų projektas „Oratio Dominica“ atneš galingą meninį efektą ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir už abiejų kaimyninių respublikų teritorijos ribų.
Koncertas
Liepos 17 d. 19 val. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Dvaro festivalis Leipalingyje).
Projektą organizuoja viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Atlikėjai: vokalinis ansamblis „Jerycho“ (Lenkija), sakralinės muzikos vokalinė grupė „GŠ Ansamblis“ (Lietuva) ir senosios muzikos ansamblis „Morgaine“ (Vokietija, Lietuva, Italija)
Projekto vadovas ir dirigentas Bartosz Izbicki