Juozas Karnauskas-Nemunėlis: atidavęs gyvybę kovoje už laisvą ateitį

Esate Nemuno kairiajame krante, priešais garlaivių prieplauką, V. Kudirkos g. 20. Prieš jus – tipinis betoninis, su Vyčio kryžiaus siluetu viršūnėje atminimo ženklas kovotojui už Lietuvos laisvę Juozui Karnauskui-Nemunėliui. Šalia –paminklinis akmuo, skirtas 1919─1920 metų Vyties kryžiaus kavalieriams ir Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jame iškaltos Druskininkų valsčiaus savanorių pavardės.

Juozas Karnauskas gimė 1929 m. sausio mėn., Pervazninkų kaime, Kidulių valsčiuje, Sudargo parapijoje. Juozas, jauniausias iš penkių brolių, turėjo dar dvi seseris. Vaikai augo ir brendo darnioje, katalikiškoje ir patriotiška dvasia auklėjamoje aplinkoje. Todėl visai suprantama, kad raudoniesiems okupantams pamynus Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Juozas Karnauskas pirmai progai pasitaikius paliko amatų mokyklą Kaune ir įsitraukė į partizaninę kovą. Būdamas lyriškos dvasios, mėgęs poeziją ir pats rašęs eilėraščius, jaunasis partizanas šiame sunkiame ir kilniame savo gyvenimo kelyje pasirinko Nemunėlio slapyvardį.

Partizanavo Dainavos apygardoje karininko A. Juozapavičiaus grupės Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamo būrio gretose. Buvo pareigingas, doras ir labai drąsus kovotojas. 1948 m. rugpjūčio 10 d. buvo išsiųstas į Druskininkus atlikti užduotį. Grįždamas prie Nemuno ties perkėla į Baltašiškę pateko į saugumiečių pasalą. Per susišaudymą žuvo, nukovęs vieną saugumietį, o kitą sužeidęs. Jo kūnas buvo įmestas į Mergelių Akių ežerą.

2002 m. rugpjūčio 11 d. žuvimo vietoje atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę. Šis kuklus atminimo ženklas  didvyriui kiekvienam praeiviui primena apie pareigą savo Tėvynei.