Ne aš plaku, verba plaka! Būk sveikas, linksmas ir darbingas!

Sekmadienį – Verbų sekmadienis, tad nepamirškite namus padabinti gamtoje surinkta lauko augalų puokštele. Į ją dėkite karklo, žilvičio ar gluosnio šakelių su kačiukais, šalia – kadagio ir berželio šakelių, papuoškite buksmedžiais, žibutėmis ar snieguolėmis. Visi augalai turi savo prasmę: kadagys – dangaus jėgos, blindė – pirmoji gyvybės apraiška po žiemos, berželis – ryšys su mirusiaisiais. Atsibudę pirmieji augalai neša žinią apie bundančią žemę, suteikia jai vaisingumo jėgos, o žmonėms – sveikatos, laimės ir džiaugsmo. Puokštelę suriškite raudonu siūlu – tuomet visus metus nekankins juosmens skausmai.

Neškitės verbą eidami į bažnyčią Verbų sekmadienį, nes kitaip, sako, į rankas velnias įbruks savo uodegą. Šventinta verba papuoškite namus: merkite į vazą ar užkiškite už staktos, kad namus saugotų nuo griaustinio trenksmo.

Apsisukus mažiau nei metų ratui, seną verbą neskubėkite išmesti. Šventintą verbą galima tik sudeginti. Paprastai – per pavasario lygiadienį, o pagal religinį paprotį – per Pelenų dieną, kai prasideda Gavėnia ir didysis pasninkas. Įleiskite į savo dienas ramybės ir neskubos, gražiai ir švariai išvalykite deginimo vietą ir atsisveikinkite su senąja verba rituališkai.

Na ir, žinoma, ankstų sekmadienio rytą suskubkite kartu su linkėjimais verba išplakti miegalius šeimynykščius. Tai smagus apeiginis veiksmas su tam tikrais ritualiniais žodžiais: “Ne aš mušu, verba muša, už nedėlios bus Velykos“, „Ne aš plaku, verba plaka. Nesirk, nemirk, šventų Velykų sulauk!, „Ne aš mušu, verba muša. Už nedėlios ir Velykos, ar žadi margučių?“, „Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol sulūš.“ Buvo tikima, kad plakant medžio gajumas pereis į žmogų, tad nuplaktasis gal ir nelabai bus patenkintas taip anksti pažadintas, bet gavęs plakti visus metus bus sveikas, linksmas, gyvybingas ir darbingas.

Beje, buvo tikėta, kad jei plaksi galvą, plakamasis įgaus daugiau proto, jei per pečius – suteiks jėgos, vaikams plakant per rankas, buvo linkima, kad jie nesisavintų svetimų daiktų, na, o netekėjusias merginas plakdavo per kelius – kad greičiau išeitų iš namo.