Pasak žinomo Lietuvos tautosakininko Leonardo Saukos, tautosakinė kūryba yra efemeriniai reiškiniai, gyvi tik atlikimo momentu, o šiaip neapibrėžtai saugomi atmintyje. Jie gyvuoja daugeliu variantų, ir būtent per juos pasireiškia tradicija, kolektyvinė kūryba ir ypač raiškiai atsiskleidžia tai, kas tuomet gyvavo žmonėse. Dėl šių priežasčių tautosakos moksle svarbų vaidmenį vaidina tautosakos kūrinių rinkimas, sisteminimas ir publikavimas.
Nemuno kilpoje netoli Druskininkų esančiame Viečiūnų kaime nuo seno buvo daug balsingų dainininkių, kuriomis domėtis buvo pradėta gana seniai. Jų pateiktas folkloras toks unikalus, kad sugulė į plokšteles, dainynus. Reikšmingą darbą, pildydamas unikalų šio krašto tautosakos lobyną, atliko Antanas Jarmala (1938–1992) – pedagogas, etnografas, spaudos darbuotojas – 1981 m. atvykęs dirbti Viečiūnų kultūros namų direktoriumi.
Paprašytas senųjų Viečiūnų dainininkių, subūrė jas draugėn į etnografinį ansamblį „Žemyna“ ir ėmėsi iš jų ir senųjų kaimo gyventojų užrašinėti tautosaką. Į pirmąją Viečiūnų kaimo liaudies dainų atlikėjų ansamblio repeticiją, įvykusią 1981 metų vasario 12 dieną, susirinko šios dainininkės: Bronė Kašalynienė-Karauskaitė, Elžbieta Kukauskienė-Marcinonytė, Stasė Kukauskienė-Milutytė ir Anelė Žiogelienė-Graužytė. Po kelių repeticijų prie jų prisijungė Ona Kizienė-Viščinytė. Dar vėliau – Antanina Ševelskienė-Žeptoriūtė, Rozalija Čiurlionienė-Kašalynaitė, o 1986 m. pavasarį ir Ona Kurauskienė-Žiogelytė.
Iki 1992 m. į magnetofono juostą buvo užrašyta apie 900 dainų, ratelių, papročių, atsiminimų ir kt. 2022 m. visas A. Jarmalos tautosakos archyvas suskaitmenintas.
Jarmalos pomėgio dainai ištakų reikėtų ieškoti ankstyvoje vaikystėje. Studentavimo laikais didelį įspūdį jam padarė susitikimai su dainininkais tautosakos Vilniaus universiteto rengtose ekspedicijose Adutiškio ir Mosėdžio apylinkėse. Studijuodamas džiaugėsi galėdamas klausytis prof. D. Saukos paskaitų, rašyti iš tautosakos kursinius darbus, talkinti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakos skyriui sudarant liaudies dainų katalogus. Iš viso jis sukatalogavo per tūkstantį dainų (Radzinis, 1990; A. Jarmalos archyvas).
Pagerbiant Viečiūnų krašto tautosakos rinkėjo, kraštotyrininko A. Jarmalos atminimą ir minint jo mirties 30-ąsiais metines, lapkričio 4 d. Viečiūnų bendruomenės centre rengiamas atminimo vakaras, kuriame Viečiūnų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Žemynėlė“ (vad. L. Balčiūnienė) ir atlikėja Morta Elžbieta Bieliukaitė atliks A. Jarmalos užrašytas vertingiausias Viečiūnų kaimo dainas. Bus atidaryta fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų iš ansamblio „Žemyna“ veiklos paroda. Prisiminimais apie kraštotyrininką dalinsis jį pažinoję žmonės, etnomuzikologė Morta Elžbieta Bieliukaitė skaitys pranešimą.
____________________________________________
Organizatorius: Druskininkų kultūros centras
Vakaras vyksta įgyvendinant projektą „A. Jarmalos surinktos tautosakos archyvo skaitmeninimas“
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė
