Stovite prie pastato, kurį senos kartos druskininkiečiai žino kaip „Druskininkų kalėjimą“. Kitoje gatvės pusėje, pastate, pažymėtame 15-uoju numeriu, buvo įsikūrusi milicijos administracija ir NKVD MGB būstinė. Būtent į šias vietas tardymui ir kalinimui buvo vežami asmenys, neįtikę režimui ar įtariami kriminaliniais nusikaltimais. Šį tragišką mūsų tautai laikotarpį mena ant abiejų pastatų fasadų pakabintos atminimo lentos.
Druskininkiečiams nebuvo paslaptis tai, kas vyko už šių pastatų sienų: šalia pastato buvo nedideli mediniai kalėjimo vartai, pro kuriuos įveždavo ir išveždavo suimtuosius, o tardymo aimanos buvo girdimos net lauke. Iki šių dienų iš struktūrų žinioje buvusių keturių pastatų išliko tik du: viename jų, buvusiame pašte, vėliau įsikūrė pirmasis lietuvių vaikų darželis. Saugumiečiai, tardytojai ir milicija persikėlė į pastatą kitoje kelio pusėje (I. Fonbergo g. 15). Druskininkietė Izabelė Skliutaitė-Navarackienė, dirbusi auklėtoja šiame daželyje, mena incidentą, kai žaisdami vaikai įgriuvo į užmaskuotą rūsį. Darbininkai rūsius užkasė. Auklėtojos manymu, tuose rūsiuose buvo kalinių karceriai ir tardymo izoliatoriai. Vėliau, šeštajame dešimtmetyje, atlikus remontą, vietiniams gyventojams čia buvo skiriami butai.
Įdomu tai, kad 1984 metais gegužės 22 d. Vykdomasis komitetas, Druskininkų KGB skyrius, Komunistų partijos propagandos ir agitacijos skyrius bei du „liaudies gynėjai“ parengė dokumentą dėl atminimo lentų iškabinimo vadinamiems „liaudies gynėjams“. Įvertinus tai, kad Stalino kultas buvo pasmerktas net sovietų laikais ir tokių gynėjų jau niekas negarbino, šio dokumento atsiradimas atrodo labai nelogiškas. Kas paskatino tokią iniciatyvą, liko neaišku, bet vadinamiesiems „liaudies gynėjams“ ant šio pastato atminimo lentų taip ir nepakabino.
Pirmaisiais pokario metais Druskininkų apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko rezistencinė kova. 1945 m. pabaigoje mieste susidarė 16-os stribų būrys, stovėjo NKVD kariuomenės 34 šaulių pulko kuopa. Apylinkėse aktyviai veikė Dainavos apygardos partizanai, tačiau nesnaudė ir NKVD struktūros – represinė Sovietų Sąjungos žinyba, kurios dalį funkcijų vėliau perėmė KGB. KGB siekė sunaikinti nepriklausomoje Lietuvoje ugdytas vertybes, formuotą pasaulėžiūrą, užgniaužti tautiškumą ir pilietiškumą. Ypatingą dėmesį skyrė toms visuomenės grupėms, kurios, jos manymu, kėlė režimui tikrą ar tariamą grėsmę, simbolizavo nepriklausomą Lietuvą, kovojo su žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimais. Iš tremties ir įkalinimo vietų grįžę tremtiniai ir politiniai kaliniai buvo ypač atidžiai stebimi valdžios, persekiojami bei diskriminuojami KGB, buvo stebimos jų susibūrimo vietos, tarpusavio santykiai.
Kaip KGB veikė Druskininkuose, liudija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro paviešinti dokumentai. Pavyzdžiui, 1975 metų ataskaitoje deklaruojama, kad sudaryta 16 operatyvinio stebėjimo bylų. Veikė 69 agentai, buvo 11 specialių susitikimų vietų (butų), tais metais užverbuoti 5 nauji agentai: 3 jaunimo atstovai, 1 gydytojas ir 1 inžinierius. Suregistruoti iš įkalinimo vietų grįžę 436 asmenys, iš tremties – 1035 asmenys, jų tarpe veikė 16 agentų.
Bėgant metams, KGB veiklos laukas plėtėsi, stebina sekimų apimtis. 1980 metų ataskaitoje pranešama, jog išaiškinti nauji 99 asmenys, kurie susirašinėjo su žmonėmis iš kapitalistinių šalių. Druskininkuose tokį susirašinėjimą vykdė 640 gyventojų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tiems, kurių giminės gyveno užsienyje, ir asmenims, lankantiems bažnyčią. KGB ieškojo tų, kurie platino pogrindinius laikraščius, o 1986 metais fiksuojami skundai apie nelegalias filmų peržiūras.
Vienas iš vėliausių pagal datą paviešintų dokumentų yra 1990 m. vasario 12 d. su žyma „Slaptai“ – 50-ies punktų išvežamų dokumentų aprašas, kuris įrodo, kad jie irgi neatmetė, jog Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas yra neišvengiamas.
Druskinininkuose veikė agentai su šiais slapyvardžiais: „Kalinauskas“, „Eduard“, „Vilius“, „Benas“, „Žalgiris“ „Žūkaitė“, „Simas“, „Raigardas“, „Klevas“, „Alfa“, Rūta“, „Vitas“, „Audra“, „Lina“, „Rasa“, „Kęstas“, „Adas“, „Žanas“, Šmit“, „Rokas“, „Kazbek“.