Advento-Kalėdų giesmės ─ Dzūkijos identiteto ženklas

Per adventą lietuviai susilaikydavo nuo pasilinksminimų, ištisas keturias advento savaites griežtai paisė draudimo dainuoti. Tik Pietryčių Lietuvoje, daugiausia ─ Dzūkijoje,  per visą adventą iki Trijų karalių, o kartais ligi pat Užgavėnių dainuotos savitos advento-Kalėdų dainos, kurios paryškino santūrią Kalėdų laukimo nuotaiką. Šių dainų melodija buvo kitoniška, santūresnė, lėtesnė, labiau priminė šventas giesmes nei dainas. Pasak dainininkų, dainos vadinamos adventinėmis, nes jų gaidos yra gūdesnės.

Giesmių apeigiškumas ir žmonių gyvenimo paralelės su gyvūnais

Dzūkijoje šios dainos dažniausiai buvo dainuojamos šokant. Pasak tautsakos tyrinėtojo Donato Saukos, neskubūs, iškilmingi šokių judesiai ─ paprastai tik žingsniavimas ratu, eilėmis, priešpriešiais ─ uždeda dainoms oraus, santūraus apeigiškumo antspaudą.

Ramus, lėtas šitų dainų vidinis judesys, nesudėtingas piršlybų, vedybų motyvas, šakotinė sandara su nelabai įprastais mūsų liaudies lyrikai gyvūnijos atstovais ─ kiškiu, lape, vovere, jerube ar žinomais vanagu, gegute. Pavyzdžiui, kas girioj pamigo? ─ laputė; kas ją budins? ─ kiškelis, nes medžiotojai girią apstojo, laputė jų nebijo – šoks šuolį ir pabėgs nuo kurtų. O žmogiškoje šakoje jau mergelė dvare pamigo, ją motulė budino, pilnas dvaras prijojo bernelių, bet mergelė jų nebijo – suprask, kad ji laukia piršlių ir jau yra susikrovusi kraitį.

Dainų kompozicija ir tematika

Advento-Kalėdų dainos nesunkiai atpažįstamos iš specifinių teksto elementų. Čia vyrauja tokie refrenai, kaip „kalėda“, „kalėdzieka“, „lėliu kalėda“, „leliumai“, „aleliuma“, „aladumai“, „oi lėliu lėliu“.

„Įdomu, kad šie priedainiai praktiškai nepasitaiko kitų žanrų dainose, ─ teigia Jurgita Ūsaitytė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus mokslo darbuotoja. – „Kalėda“ – ne tik refrenas, šūksnis, bet ir kalėdinių dainų personažas, įvaizdis. Pavyzdžiui, apdainuojama, kad jos atvažiuoja geležų ratais, diržų botagais, atveža lašinių paltis, dešrų kartis, riešutų maišelius. O susitikusios pulką jaunimo, mergelėms siūlo prausyklų, kad jos būtų gražios, skaisčios, berneliams – černylų, neva jiems užtenka būti apsileidusiems.“

Pati bendriausia, visa apimanti ir visa apibendrinanti advento-Kalėdų tema yra vestuvinė tema. Advento dainose pasitaiko vaikinų ir merginų suporavimo motyvų arba jose tiesiog kuriamas supoetintas merginos paveikslas. Pati vestuvių idėja perteikiama kitoniškai nei tikrosiose vestuvių dainose – čia vyrauja gyvūnų medžioklės, jų vijimo, gaudymo vaizdai. O gyvūnų medžioklė įvairių tautų folklore metaforiškai reiškia piršlybas: gaudomas, persekiojamas gyvūnas simbolizavo merginą, o medžiotojas – piršlius ar jaunikį.

Kitas svarbus apeiginis momentas, palikęs įspaudą kalendorinėse dainose, tai jaunimo brandos apeigos, susijusios su žmogaus socialinio statuso pasikeitimu, paprasčiau – įrašymas į bernus ir mergas. Tarkim, bernelis raginamas mesti bernų naravėlį (būdą, įpratimą) ir imti vyrų naravėlį (dalgę ar žagrę), o mergelė skatinama imti marčių naravėlį (t. y. pjautuvėlius, muštuvus, šaudyklę).

Autentiško folkloro naujos spalvos ir prasmė

Šiuo metu advento-Kalėdų dainos dainuojamos, bet kitaip. Jau tikrai nebeišgirsime šių dainų skambant taip, kaip prieš 100 metų. Dabar šios dainos žmonėms reiškia jau kitus dalykus. Seniau jų savita simbolinė kalba tarsi užpildė advento ir Kalėdų laikotarpio apeiginį turinį, o šiais laikais kalendorinių dainų išgirsti daugiausia progų būtų folklorinių ir etnografinių ansamblių koncertuose. Šiuolaikiniai kūrėjai tokių dainų pagrindu yra sukūrę nemažai puikių improvizacijų, kurios labiau priimtinos jaunimui.

Avento-Kalėdų dainos šiadien dainuojamos kitais tikslais – iš esmės pramoginiais ir pažintiniais. O tie, kurie suvokia šių dainų unikalumą ir senumą, junta jų melodijų ir tekstų magiją, be abejonės, dainuodami jaučia ir estetinį malonumą.

Be to, šios dainos kuria savitą Lietuvos ir džiugina žmonių, išsiilgusio savo krašto tradicijų, širdį.

Etninės kultūros globos tarybos specialistai, parengę lietuviško kalėdinio folkloro ir postfolkloro kūrinių sąrašą, Jūsų dėmesiui pristato advento-Kalėdų dainų grojaraštį youtube platformoje.