Priešpaskutinį liepos savaitgalį Druskininkų kraštas vėl kviečia planuoti savaitgalio maršrutą į jotvingių dvasia alsuojantį jaukų ir svetingą Leipalingio miestelį. Čia jau ketvirtą vasarą vyks Jotvingių šventė, sutraukianti pulkus žiūrovų iš visų Lietuvos kampelių. 2022-ieji metai miesteliui ypatingi – jis tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine, tad šventė skirta atkreipti dėmesį į jotvingių atgimimą mūsų dvasioje ir pasaulėjautoje, prisiminti žymius žmones, kilusius iš Jotvingių etninių žemių ir savo kūriniais garsinančius šį kraštą.
Nusilenksime Sigitui Gedai – jotvingių krašto vaikui ir dainiui
Nors jotvingiai nepaliko mūrinių pilių, nes jų statiniai tiesiog buvo mediniai, nepaliko kitokių paminklų, nes kardą valdė geriau nei kitą įnagį, tačiau jų sielas, regis, vis dar saugo miestelio gamta, o maištinga dvasia tebeteka šiandieninių jotvingiečių gyslomis ir įsikūnija jų kūryboje.
Vienas iš tokių žymių žmonių, atidavusių duoklę savo kraštui, buvo Sigitas Geda – jotvingių krašto vaikas ir dainius, poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Gedimino ordino kavalierius, prieš 37 metus įsteigę literatūrinę Jotvingių premiją, kuria kasmet apdovanojamas nusipelnęs literatas.
Liepos 21 d., ketvirtadienį, 19 val. Leipalingio dvaro konferencijų salėje (I a.) vyks parodos „Jotvingių premijos įkūrėjas S. Geda ir jo jaunystė Dzūkijoje“ iš Veisiejų kraštotyros muziejaus archyvų pristatymas.
Labai simboliška, kad kasmet Jotvingų šventėje prie protėvių dvasia alsuojančio Leipalingio dvaro skamba poezijos kūriniai, persipinantys su muzikinėmis gijomis.
Tad ir šįkart šventėje skambės poetinė-muzikinė impresija „Šimtmečio dialogai“. Sigito Gedos poeziją interpretuos aktorė Virginija Kochanskytė, o poetinio žodžio raišką sustiprins fleitininkės Jurgitos Otienės atliekami pasaulio kompozitorių kūriniai.
Postūmiu sukurti šią programą tapo poeto S. Gedos kūrinys – devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“. S. Geda apie Maironio genijų yra parašęs: ,,Šioje kiekvienam žmogui laiko apibrėžtoje dramoje jis dar spėjo suprojektuoti idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą. Šalia Maironio galime pasimatuoti savo moralinį ūgį.”
Programoje per S. Gedos ir Maironio kūrybą kartu su klausytojais bus ieškoma atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir drauge savo širdyse kursime Lietuvos ateities viltingą viziją.
Pasak aktorės Virginijos Kochanskytės, apie kurios įtaigius poezijos vakarus sklando legendos, aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje, bet ir jų junginyje, bendroje „virš“ kūrinio sklandančioje nuotaikoje.
„Esu dėkinga likimui, kad teko laimė pažinti šį genialų poetą ir nuostabų žmogų, dalyvauti jo kūrybos vakaruose, draugauti. Mano kūrybinėje biografijoje stipriausiai, ko gero, yra sukrėtusi, būtent, S. Gedos poezija – ji yra tverianti žmoguje Naujo užgimimą. S. Gedos tekstuose yra metafizinio realizmo bruožų, todėl jie sukuria magiško užkalbėjimo įspūdį. Jo vitališkasis žmogus tarytum pratęsia Dievo darbą nepailstančiu žodžiu, kuris magiškai keičia mūsų vidaus pasaulį – atveria, praplečia, turtina. Tai valios gyventi apraiška lietuvių literatūroje,“ – teigia aktorė, kurios žodžiui ir rankų mostui publika paklūsta lyg užhipnotizuota.
Mėnulio atspindžiuose, šnarant šimtametėms liepoms, kviečiame pasinerti į poetinio žodžio tėkmę, skambant fleitos melodijoms.
Programoje:
Maironis. Eilėraščių fragmentai.
S. Geda. Devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“. Dvi giesmės iš ciklo ,,Septynių vasarų giesmės“. Eilėraščiai. (iš knygos ,,Septynių vasarų giesmės“ – 1991, vaga, Vilnius).
S. Geda. Eilėraščiai. (iš knygos ,,Mamutų tėvynė“ – 1985, Vaga, Vilnius).
Ištrauka iš straipsnio: S. Geda „Triptikas apie Maironį“/ ,,Šiaurės Atėnai“ 2002 m. lapkričio 2 d. Nr. 41.
Atkreipiame dėmesį, kad esant blogam orui, renginys vyks Leipalingio dvaro salėje II a.