Karolis Dineika: aktyvus ir sveikas žmogus paprastai jaučiasi esąs jaunas ir siekia grožio – tiek fizinio, tiek dvasinio

Šiandien, praėjus 123 metams nuo Karolio Dineikos gimimo dienos, kaip niekada anksčiau atsigręžiame į garsaus sveikatingumo specialisto propaguotas vertybes – žmonių sveikatą stiprina ir gydo keturi pagrindiniai vaistai: ORAS, SAULĖ, VANDUO IR MANKŠTA.

Gera fizinė savijauta ir kūrybinė nuotaika formuoja stiprias asmenybes

Karolis Dineika – senosios kūrybinės inteligentijos Iškili asmenybė, Lietuvos patriotas, pedagogas, vienas didžiausių Lietuvoje gydomosios kūno kultūros specialistų, novatorių ir populiarintojų.

Visą savo gyvenimą pašventęs Lietuvos sveikatingumui, K. Dineika kryptingai laikėsi vieno tikslo: „Visa, ką gyvenime bedariau, kuo užsiėmiau, tarnavo tam, kad kuo mažiau būtų ligonių ir ligoninių.“ Jis daug rašė, savo patyrimą ir išmintį perduodamas kitiems. Beveik kiekvienoje Lietuvos ligoninėje ar sanatorijoje galima rasti gydomosios kūno kultūros metodininkų ir masažistų, kuriuos parengė pats K. Dineika arba kurie tęsia jo darbus ir taiko jo įdiegtus gydymo būdus.

Praėjus daugiau nei šimtmečiui, išlikę prisiminimai, biografijos faktai, parašytos knygos ir įvesta psichofizinės treniruotės sąvoka išlieka aktualios dabartiniam žmogui, jomis vadovaudamasis žmogus gal atrasti savo individualų kelią į sveikatos stiprinimą ir kovą su sunkiomis ligomis.

Įdomu tai, kad K. Dineika, dar būdamas jaunuoliu, jau buvo kruopščiai išstudijavęs tiek Senąjį, tiek Naująjį Testamentą. Krikščioniškoji pasaulėžiūra glaudžiai sutapo su jo prigimtine vertybių sistema. Šių vertybių jis laikėsi visą gyvenimą. Kurdamas tautines organizacijas („Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga“ ir „Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija“), į jų nuostatus įrašė: „Sveika siela sveikame kūne ir sveikata, ir spėka, bet sveikata pirmoj eilėj“, o „Federacijos tikslas – plėtoti lietuvių kūno pajėgas, kad tuo būdu įvesti kūno ir sielos galias į progresuojančią pusiausvyrą, kurios pobūdį numato krikščionybės dėsniai“.

Nepriklausomoje Lietuvoje K. Dineika dažnai reiškėsi periodinėje spaudoje. Pasirašinėdamas slapyvardžiais, dažniausiai Linkuvos Dėde, publikavo straipsnius fizinio lavinimo, kūno kultūros, blaivybės ir sveiko gyvenimo būdo klausimais. Jo straipsnius vėliau spausdino Amerikos lietuvių spauda, apie jį patį ir jo gydomosios fizinės kultūros metodą ir dabar įvairūs autoriai dažnai rašo laikraščiuose ir žurnaluose Lietuvoje, Rusijoje ir kituose kraštuose.

K. Dineika savo atsidavusiu darbu siekė nukreipti žmones į sveiko, pilnaverčio, džiaugsmingo gyvenimo kelią. Jis tikėjo, kad psichofizinės treniruotės sukurta kūrybinė nuotaika ir visuomenei naudinga veikla suformuos nuostabias stiprias asmenybes, kurios yra labai reikalingos mūsų tautai: ”Stipri asmenybė mus žavi savo įvairiapusiška veikla, ramybe, maloniu žvilgsniu. Stiprus žmogus – mandagus ir simpatiškas su visais; jis niekuomet nesiblaško ir nerodo savo pranašumo. Jisai, bendraudamas su daugeliu, be reikalo neatsiskleidžia, nesigiria savo žiniomis, gyvenimo patyrimu ir išmintimi. Jis sukuria tokią bendravimo atmosferą, kurioje kiekvienas pasijunta morališkai tyresnis ir dvasiškai turtingesnis. Visa tai nejučiom paskatina siekti aukštesnio, visuomenei reikšmingesnio tikslo”.

K. Dineikos palikti visapusiški darbai ir jo asmenybė yra neįkainojamas pavyzdys atkurtos nepriklausomos Lietuvos jaunajai kartai.

K. Dineikos sveikatingumo parkas – vieta, kur lietuviai gydėsi nuo įvairiausių ligų

Parkas, šiandien pavadintas Karolio Dineikos vardu, išsidėstęs vaizdinguose sraunaus Ratnyčios upelio šlaituose, turi ilgą istoriją. Jo veiklos užuomazgos siekia XIX a. pabaigą, kai 6 ha ploto pušyne buvo įkurtas privatus gydytojos E. Levickos saulės vonių parkas, kurį sudarė du atviri maudymosi baseinai suaugusiems, baseinas vaikams, du lauko soliariumai, keletas gimnastikos ir sporto aikštelių, keli paviljonai ir įspūdingas vandentiekio bokštas. Tokį gydymą aktyvia veikla, sportu, saule ir oru galima būtų pavadinti sveikos gyvensenos ir gydymo be vaistų propagavimu. Tais laikais tai buvo tiesiog revoliuciniai metodai, gydymas net buvo vadintas amoraliu.

1952 m., sovietiniais laikais, plečiant kurortą, buvo įsteigta naujoviška gydymo įstaiga − gydomosios fizinės kultūros parkas. Parko vadovu buvo paskirtas gydomosios fizinės kultūros pradininkas gydytojas K. Dineika.

Čia naujai atsiskleidė jo, kaip fizinės kultūros specialisto, talentas. Savo metodais specialistas fiziškai stiprino ir grūdino sveikus poilsiautojus, stengėsi padėti įvairių ligų iškamuotiems ligoniams. Pats visą laiką propaguodamas ir praktikuodamas sveiką gyvenimo būdą, daug dėmesio skyrė kvėpavimo pratimams, higienai, organizmo potencinių galimybių didinimui ir savitvardai. K. Dineika siekė padėti žmonėms rasti geros nuotaikos ir džiaugsmo šaltinius, jo iniciatyva Druskininkuose buvo įrengtas Saulės takas. Druskininkuose K. Dineikos profilaktikos ir gydymo metodai tapo visuotinai pripažinti, gydomosios fizkultūros parkas tapo moksliniu-metodiniu centru. Apie tai garsas plito labai plačiai. Šiandien daugelis prisimena K. Dineiką kaip „burtininką“ iš Druskininkų, kur be vaistų trisdešimt metų net beviltiški ligoniai atgaudavo sveikatą jo sukurtame parke.

K. Dineika tapo legenda.