„DZŪKIJOS DZYVAI“: audimo stovykla, edukacijos ir paroda

Rugpjūčio 2–6 dienomis Viečiūnų bendruomenės centre organizuojama audimo savaitė DZŪKIJOS DZYVAI. Jos dalyvės– penkios audėjos ir jų padėjėjos.

Anot stovyklos kuratorės Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkės Modestos Tarasauskienės, amatą demonstruos audėjos iš Dzūkijos: tautodailininkė Laima Griškevičienė ir Birutė Valentukevičienė bei Ona Patronaitienė iš Elektrėnų. Didelės vertės turėtų įnešti Anastazija Sidarienė ir Veronika Valenskienė – audėjos iš Punsko, audžiančios juostas ir dzūkiškas prijuostes jau ne Lietuvoje ir savo pavyzdžiais įrodančias, kad tradicijas puoselėti galima ir reikia.

Stovyklą vainikuos paroda, kurioje ketinama pristatyti ne tik stovyklos darbo rezultatus, bet ir autentiškus pačių audėjų anksčiau nuaustus ir / ar išsaugotus gaminius. Parodą rudenį planuojama perkelti į Druskininkus, Varėną ir Alytų.

Parodos atidarymas Viečiūnų bendruomenės centre rugpjūčio 7 dieną (šeštadienį) 14 valandą. Nuo 12 iki 16 valandos vyks platesnei auditorijai skirtos atviros amato edukacijos.

Edukacijose vyks praktinės dirbtuvės „Audimo ekologija“, mažomis audimo staklytėmis bus galima išsiausti sau knygų skirtuką ar kitą suvenyrą bei audimo ornamentais štampavimo technika pasipuošti atsivežtą drobinį krepšelį, audinio atraižą, marškinėlius.

Kai kam gali pasirodyti netikėta, jog dar mūsų prosenelės buvo labai ekosąmoningos ir sunaudodavo iki siūlo galelio jau nebetinkamus audeklus grindų takų audimui. Dzūkijoje šiuos takus vadino „skuduriniais“, nes jie buvo išausti iš dėvėto gaminio, suplėšyto juostelėmis. Kviesime išbandyti šį audimą patiems gyvai, audžiant dvinytišku (drobiniu) raštu. Edukaciją ves tautodailininkė audėja Laima Griškevičienė.

Alytaus Kraštotyros muziejus pristatoma inovatyvi edukacija  “Tradiciniai audinių raštai – atkurk ir susikurk” – tai audinio marginimas lovatiesių raštų motyvais antspaudavimo technika.

Edukacijos tikslas – sužadinti domėjimąsi audimu, parodyti paprastumo nepaprastumą, glūdintį mūsų tradicinių audinių raštų palikime. Dalyvis galės štampeliais išsidekoruoti vieno audinio rašto elementais servetėlę, savo atsineštus marškinėlius, ar krepšelį. Edukacijos idėjos autorė ir rengėja Alytaus kraštotyros muziejaus dailininkė-muziejininkė Gintarė Markevičienė-Žaltė teigia, jog edukacija parengta, remiantis Alytaus kraštotyros muziejaus etnografijos rinkinio lovatiesių pavyzdžiais ir kviečia: ”Ar lengva sukurti naują raštą, ar lengva atkartoti, ar sugriauta struktūra išlaikys audinių rašto kompozicijos skambumą, gyvumą? Tai sužinosite šios edukacijos metu”.

Stovyklą, parodą ir edukacijas organizuoja Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius, dalinai finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.

Apie audimo amatą ir jo aktualumą

Audimas turi senas tradicijas, kaip vienas labiausiai ištobulintų ir antras pagal populiarumą amatas prieškario Lietuvoje. Audimas – tai audinio gaminimas iš siūlų audimo staklėmis tam tikra tvarka supinant dvi siūlų sistemas – išilginę (metmenis) ir skersinę (ataudus). Išaustos medžiagos vadinamos audeklais arba audiniais, iš kurių vėliau siuvama įvairi buities tekstilė (patalynė, rankšluosčiai, lovatiesės, užuolaidos) ir apranga.

Dabar tradicinis audimas – nykstantis amatas, kurį išstumia daugiausia iš rytų šalių atvežti audeklai ar gaminiai, pagaminti mašininiu būdu. Su juo nyksta dalis lietuvių kultūros ir tautos autentiškumas.

Vilniaus dailės akademijoje tradicinis audimas yra nedidelė tekstilės studijų dalis, greičiau supažindinimas, o studentai orientuojami į šiuolaikinę tekstilę, tai rodo pastarųjų metų tekstilės projektai, apeliuojant į madą arba perdirbimą (įvairių vartojimui netinkamų daiktų pakartotinį panaudojimą).

Tačiau kai kuriose šalyse (ypač tose, kur vartotojai skatinami pirkti sąmoningai – t. y. daugiau vietinių gaminių iš natūralių medžiagų) pastebimas rankų darbo audinių renesansas.

Ar taip bus ir Lietuvoje, priklausys nuo audimo entuziastų gebėjimo pristatyti šio amato vertę platesnei publikai ir užsiauginti sau ne tik vartotojus, bet ir pamainą.

Projektu siekiama prisidėti išsaugojant ir populiarinant audimą, ypač tokį audimo būdą, kuris buvo paplitęs Dzūkijos kaimuose. Siekiama, kad dalyviai pažintų senąjį amatą gyvai jį patirdami ir išmėgindami, o ne iš senolių pasakojimų ar prisiminimų, nes neilgai trukus austų gaminių bus galima rasti tik muziejų fonduose.

Tikimasi, „Dzūkijos dzyvai“ taps kasmetiniu reiškiniu, turinčiu tikslą pratęsti mūsų tradicinių amatų gyvenimą.

Daugiau informacijos: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė Modesta Tarasauskienė, mob. 8 611 98375

Edukacijos foto – Alytaus Kraštotyros muziejaus