Kūrybinė pieva Leipalingyje

Į renginį privaloma išankstinė registracija el. p. leipalingis@druskininkukulturoscentras.lt.
Registruojantis maloniai prašome pateikti šiuos asmens duomenis: vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, gyvenamosios vietos informaciją (gatvės pavadinimą, namo ir buto numerius, miestą, savivaldybę, šalį). Registruoti būtina kiekvieną renginyje planuojantį dalyvauti asmenį. 
Šie duomenys renkami ir tvarkomi tik COVID-19 ligos profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo tikslais.
Renginyje privaloma dėvėti kaukę ir laikytis ne mažesnio kaip 1 m atstumo (išskyrus šeimos narius). Prašome žmonių, jaučiančių koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus – karščiuojančius, kosinčius, sloguojančius, praradusius uoslės ir skonio jausmą ar turinčius kitų sveikatos nusiskundimų – jokiu būdu nevykti į renginį.

Kūrybinė pieva – dar viena rugsėjo 5 d. Leipalingyje vyksiančios Jotvingių šventės meninė dalis. „Kadangi šių metų šventėje bus atspindimas 16–19 a. dvaro gyvenimas, o dvarų kultūra buvo neatsiejama nuo meno,  dvaro prieigose įrengsime „Kūrybinę pievą“, kurioje šurmuliuos, rengs įvairias edukacijas ir savo dirbinius pristatys menininkai,“ – sako Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė–Kėrienė.

Menininkai pristatys tradicines meno šakas – juvelyriką, tapybą, keramiką, taip pat bus galima susipažinti ir su naujesnėmis menų tendencijomis, pvz., sapnų gaudyklėmis.

Protėvių dvasios atspindžiai kūryboje

Kūrybinėje pievoje bus pristatyta ir didžiulio populiarumo sulaukusi senovės karybos, amatų ir gyvenimo būdo programa: parke įsikurs puodžiai, kalviai, tapytojai. Druskininkietis Antanas Norvydas,  savo rankomis pasistatęs krosnį, šiandien dega autentiškus gaminius ir stengiasi perkelti baltų genčių asketiškos kūrybos grožį į savo dirbinius. Kūrybinėje pievoje bus pristatyta jo darbų paroda “Baltiškoji keramika”.

Senovinės karybos ir amatų klubas „Aistava“ nuo 15 iki 19 val. kvies į ginklų ir papuošalų parodą, įtrauks į senovinių žaidimų – šaudymo iš lanko ir aksčių mėtymo  linksmybes, leis sunkiu kalvio kūju nukalti senovinės kalvystės gaminį, juodosios, raugo ir raku keramikos būdu iš molio nulipdyti dirbinį, kurį meistrai išdegs ir padovanos. Moterys galės paganyti akis į jotvingių moterų nešiotus papuošalus.

Krašto legendos, atgimsiančios atvirlaiškiuose, bus pažymėtos specialiu anspaudu

Giulnara Kupčinskienė, Druskininkų menininkė, ruošiasi įdomioms edukacijoms, kurios įprasmins Leipalingio dvaro simboliką: norintieji išmoks vitražiniais dažais dekoruoti keraminių medalių ruošinius, pasigamins keramikos dirbinius su simboline miestelio liepa arba antspaudą su dvaro simboliu.  Menininkės specialiai šiai progai sukurtas Dvaro antspaudas aiškiai identifikuos vietovę ir  kvies aplankyti šį kraštą. Juo vėliau bus ženklinami atvirlaiškiai, kuriuos, remdamiesi kraštą apgaubtomis legendomis, sukurs „Kūrybinės pievos“ menininkai.

Romantiška karių tikėjimo gaida

Istoriniai liudijimai byloja, kad narsūs jotvingių kariai tikėjo pomirtiniu sielos persikėlimu: neva žmogui mirus jo siela apsiprausdavo ežere ir įkopdavo į medžius: vyrų – į ąžuolus, moterų – į liepas ir egles. Karas jiems buvo įprastas kaip lietus, tačiau karingos genties jėgos seko, o sieloms jau nebeužteko medžių… Šiandien istorinį Leipalingio dvarą supa dviejų šimtų metų senumo liepos.

Alytaus kraštotyros muziejaus kilnojama ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“ leidžia prisiliesti prie senųjų jotvingių gyvenimo ir pažinti išlikusias jų amatų ir kasdienio gyvenimo nuotrupas. Poetiškas parodos pavadinimas slepia jotvingių tikėjimą pomirtiniu sielos persikėlimu.

Parodos tikslas – pristatyti šiandieninį jotvingių palikimą Pietų Lietuvoje. Dabartiniame Europos žemėlapyje jotvingių gyventa teritorija apima dalį dabartinės Lenkijos (Palenkės vaivadija) ir Vakarų Baltarusijos. Lietuvos teritorijoje buvęs tik šiaurinis jotvingių srities pakraštys. Jotvingius sudarė bent keturios giminingos gentys, iš kurių Lietuvoje gyveno dvi: šiauriau sūduvių, o rytiniame kampe – dainavių.

Parodos informacija pateikiama ant stilizuotų jotvingiškų lašo formos skydų – taip pabrėžiamas karingas šios genties būdas. Informacija iliustruota fotografijomis, lankytojai gali naudotis interaktyviu kompiuteriu. Pasirodo, kariai ir puodus žiedė, ir grūdus malė, ir drožė iš medžio. Pirmojoje parodos dalyje pristatomi objektai, kuriais Jotvingių, Jotvos vardai visoje Lietuvoje įprasminami šiandieninių žmonių, antrojoje – identifikuojami Pietų Lietuvos vietovardžiai, asmenvardžiai, kuriuos tyrinėtojai priskiria jotvingiškai kilmei. Pateikiami Alytaus Kraštotyros muziejaus ekspedicijose užfiksuoti atradimai ir apibendrinta tyrinėjimų medžiaga.

Siūlo galas gali atverti dar nežinomus istorijos ir etnografijos klodus

Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas Vilmantas Dunderis pakvies į paskaitą „Jotvingių teritorijos ribos Lietuvoje remiantis vandenvardžiais“. Anot tyrinėtojos, upių, ežerų, pelkių vardai apibūdina ne tik jų savybes, augmeniją, susijusius įvykius, bet ir įprasmina buvusių gyventojų dvasinį pasaulį ir gebėjimus. Remiantis išlikusiais vandenvardžiais, galima nubrėžti netgi Lietuvos teritorijos, kurioje iki išnykimo gyveno jotvingiai, ribas. Jotvingiai nepaliko jokių rašytinių šaltinių, išskyrus vienintelį – Belovežo girioje, Lenkijoje, rastą lenkų – jotvingių žodynėlį su 215 žodžių.

Žiūrovų lauks amatininkų mugė, daugybė edukacinių ir kūrybinių užsiėmimų, patrauklių ir vaikams, ir suaugusiems. Kūrybinė pieva rugsėjo 5 d. tęsis nuo 14 val. iki 19 val.