Dainavos krašto folkloro tautinis identitetas ir transformacija

Dainavos krašto folkloro tautinis identitetas ir transformacija

„27-ąjį kartą Druskininkuose rengiama Dainavos krašto folkloro šventė per dainuojamąjį, choreografinį folklorą, tradicinius amatus, kulinarinį paveldą atspindi ne tik Druskininkų, bet ir visos Dzūkijos bei kitų Lietuvos regionų kultūrinį tapatumą ir savitumą,“ – teigia Dainavos krašto folkloro šventės iniciatorė, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. Šįmet rugpjūčio 7-9  dienomis vyksianti šventė jau turi per daugelį metų susiformavusias tradicijas ir spalvas. Tris dienas trunkantis renginys suburs ne tik liaudies muzikos mylėtojus, bet pateiks ir labai įvairią programą, kuri turėtų pritraukti ne tik vietinę bendruomenę, bet ir kurorto poilsiautojus iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Dzūkijos ir Aukštaitijos folkloro sąsajos ir unikalumas

Pasak organizatorės, šiemet pirmą kartą šventėje dalyvaus tik Dzūkijos ir Aukštaitijos regionų folkloro kolektyvai, bus išryškinami ir akcentuojami šiems etnografiniams regionams būdingi žanrai. „Senosios dzūkų dainos yra vienbalsės, jos ypatingos nepaprastu melodikos grožiu, ritmo laisvumu, žanrų įvairumu, tačiau laikui bėgant, vis rečiau dainuojamos, o štai Aukštaitijoje populiarios sutartinės, kurios jau yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą,“ – sako L. Balčiūnienė.

Šventėje dalyvausiantys kolektyvai pristatys specialiai pagal Dzūkijos ir Aukštaitijos regionų tautosakos pateikėjų medžiagą parengtas programas. Vienbalsių dainų repertuarą rengia Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadalėlė“, Viečiūnų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Žemynėlė“, o aukštaitiškas sutartines trauks Vilniaus folkloro ansamblis „Gija“ ir  Ignalinos folkloro ansamblis „Čiulbutė“.

Kūrybinės dirbtuvės – ne tik pažiūrėti, bet ir išmokti

Dzūkiškų vienbalsių dainų bus galima išmokti kūrybinėse dirbtuvėse kartu su Loreta Sungailiene, humanitarinių mokslų daktare ir garsia etnomuzikologe, kuri ne tik pamokys dainų, bet ir supažindins su senoviniais dzūkų dainavimo ypatumais. Čia pat norintys galės pasimokyti ir dainuojamų, šokamų, instrumentinių aukštaitiškų sutartinių.

Tautodailės dirbinių ir kulinarinio paveldo mugėje bus pristatytas ir Dzūkijos bei Aukštaitijos regionų kulinarinis paveldas, būdingiausi Dzūkijos regiono amatai. Amatininkai rengs įvairias darbų edukacijas, tad tiek vaikai, tiek suaugusieji galės ne tik pamatyti, bet ir patys išdrožti medinį šaukštelį ar išbandyti kito amato subtilybes. Amatų edukacijose ypatingas dėmesys bus skirtas UNESCO saugomam kryždirbystės menui. Amatininkai kurs saulutes ir suteiks galimybę žiūrovams pridėti ranką prie kūrybos proceso. Katinų šeimos aliejaus ūkio atstovas Ramūnas Katinas pademonstruos, kaip aliejus būdavo išgaunamas senoviniu būdu, t. y. ąžuolinėje bačkutėje. Beje, šiame ūkyje linų sėmenų, kanapių, moliūgų sėklų, nakvišų, juodgrūdės, įvairių riešutų ir kiti aliejai ir dabar spaudžiami būtent šiuo ypatingu būdu – ąžuolo statinėje. 

Sveikatai ir grožiui – žolininkų paslaptys

Vaistažolių žiniuonės ir sertifikuoti žolininkai pristatys vaistažolinius augalus, jų gydomąsias savybes, tradicinius gydymo metodus.  Varėnos rajone Musteikos kaime gyvenanti žolininkė Renata Malūnavičienė rengia edukacinę programą „Žolynai – sveikatai ir grožiui“, kurios metu papasakos, kaip panaudoti žolynus gerai savijautai, kasdienei odos priežiūrai ir kosmetikos gamybai. Tautodailininkas iš Palangos Jordanas Barčius, renkantis, apdirbantis ir kuriantis dirbinius iš gintaro, atskleis gydomąsias gintaro savybes, pristatys iš gintaro gaminamą produkciją – muiliukus, kremus, aliejukus, pamokys pasidaryti arbatėlę ir gintarinį vandenį, kuris gydo ir yra naudingas sveikatai.

Folkloras kitaip – sintezė su šiuolaikiniais muzikos žanrais

Šventėje koncertuos 12 folkloro ansamblių iš Birštono, Vilniaus, Varėnos,  Širvintų, Ignalinos, Druskininkų, kurie rengia specialias koncertines programas, tarp jų Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“

Į liaudies šokių sūkurį žiūrovus įtrauks siautulinga šokių vakaronė. Kiekvienas kolektyvas demonstruos choreografinį folklorą ir mokys žiūrovus įvairiausių šokių, šokių figūrų.

Jaunuosius žiūrovus turėtų sudominti post folkloro vakaras: koncertuosiančios grupės liaudies dainas atliks įvairiais muzikos stiliais.  „Tai folkloras kitaip, – sako Druskininkų kultūros etnografė, – jei anksčiau muzikinis folkloras buvo suvokiamas kaip muziejinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir autentiškai atkartoti, tai šiais laikais šią muziką atlikėjai jau geba pateikti savitai, kūrybiškai, ieškodami naujo skambesio, kitų išraiškos priemonių, taip chrestomatinę medžiagą pateikdami populiariau ir priimtiniau jaunajai kartai.“

Post folkloro vakare dalyvausiantis FOLK TRIO – projektas, kuriame profesionalūs Lietuvos muzikantai subtiliai ir jautriai paliečia lietuvišką folklorą, prideda modernių ir klasikinių prieskonių, improvizacijų, o patiekia įvilkdami į nenuspėjamą, savitą, tačiau visada nuoširdų ir tikrą muzikinį rūbą. Jų programoje ne tik gerai žinomos, bet ir jau užmirštos, legendas pasakojančios istorijos, kuriose slypi raktas į mūsų pačių sielos gelmes. O Merkinės jaunimo folkloro ansamblis „Kukumbalis“ savo programą vadina „etno, folk, rock ir visais kitais monais“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.