Kolektyvai

DRUSKININKŲ KULTŪROS CENTRO MĖGĖJŲ MENO KOLEKTYVAI

Tautinių šokių grupė „Kadagys“
Smagūs sukiniai, preciziškai sinchroniški judesiai, nuo lūpų nedingstanti šypsena, spindinčios akys, prakaito lašeliai ant kaktos ir saldus nuovargis. Visa tai jau 30 metų išdalinama žiūrovams. Šiame kolektyve šoka įvairių profesijų žmonės – nuo elektrikų ir pasieniečių iki mokytojų ir gydytojų. Tačiau profesija neturi reikšmės, svarbu šokis ir savitarpio supratimas.  Druskininkiečių šokėjai reprezentuoja Druskininkų kurortą ir Lietuvą užsienyje: dalyvauta Olandijos Vorschoteno mieste vykusiame susigiminiavusių miestų festivalyje, Elbliongo (Lenkija) kultūros dienose, Kaunatos miesto (Latvija, Rezeknės raj.) šokių šventėse, Valstybės dienos minėjimo renginiuose Krėvos pilyje (Baltarusija). Tautinių šokių kolektyvas – dažnas Druskininkų savivaldybėje organizuojamų švenčių, koncertų, minėjimų, taip pat Lietuvos dainų švenčių dalyvis, rengia atskirus koncertus kurorto svečiams, inicijavo kasmet vykstantį tautinio šokio festivalį „Kadagynė“.
Vadovai – Izolina ir Algimantas Stanioniai.

Folkloro ansamblis „Stadalėlė“
Folkloro ansamblis „Stadalėlė“ susikūrė 1994 m.  Ansambliečiai – tradicijos tęsėjai, išsaugoję dzūkų krašto papročius,  dainas, šokius, pasakojimus. Stadalėlė repertuare  – Elenos Baublienės, Julijos Grigienė, Jadvygos Kašėtienės, Joanos Tamulevičienės ir kt. – pateikta liaudies kūryba. Ansamblis parengė daug teminių programų: kalendorinių švenčių, vaišių, vestuvinių dainų, romansų, taip pat  bendrus projektus su kitų žanrų atlikėjais. Ansamblio dainos skamba dokumentiniuose filmuose „Dainuoja Stadalėlė“ (rež. B.Bražinskaitė, LRT), „Stadalėlei 10 metų“ (režisierė L. Rekevičienė, DRT).  Kolektyvo atliekamas dainas galima išgirsti 1997 metais išleistoje garsajuostėje bei 2004 metais parengtoje kompaktinėje plokštelėje. Ansamblis nuolat koncertuoja savivaldybės, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Kaip vieni geriausių dzūkų tradicijų tęsėjų kviečiami dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose, festivaliuose „Baltica“, „Dzūkų godos“, „Žuvys išgalvojo giesmes“ ir kituose. Koncertine kolektyvo programa žavėjosi žiūrovai Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje. 2007 metais kolektyvas apdovanotas  „Aukso paukštės“ nominacija kaip  geriausias kaimo folkloro ansamblis.
Vadovė – Lina Balčiūnienė.

Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choras
Kolektyvas susikūrė 1988 metais. Dalyvavo visose Tremtinių dainų šventėse, Lietuvos dainų šventėse. Choras aktyviai dalyvauja savivaldybės bei regioniniuose renginiuose, bendrose programose, skirtose valstybinių švenčių bei atmintinų dienų paminėjimui.
Vadovė -Antanina Laurenčikienė.

Šiuolaikinio šokio studija „Opus“
Studija įsikūrė 2005 metais, ją sudaro 2 šokėjų grupės, kurių amžius nuo 10 iki 18 metų. Studija nuolat dalyvauja miesto renginiuose, glaudžiai bendradarbiauja su Druskininkų teatru „Niša“,  todėl šokėjai visuomet turi galimybę pasireikšti ir tobulėti, susipažinti su bendraminčiais. Studiją sudaro būrys skirtingų šokėjų bei asmenybių, turinčių vieną tikslą – dalintis savo šokiu ir nuolat eiti tik pirmyn. Studijos nariai šokis – ne tik puikus laiko praleidimo būdas, skatinantis kūrybiškumą, lavinantis kūną ir suteikiantis daug džiaugsmo, bet ir išraiškinga meno forma.
Vadovė – Jolita Kielienė.

LEIPALINGIO LAISVALAIKIO SALĖ MĖGĖJŲ MENO KOLEKTYVAI
Folkloro ansamblis „Serbenta“
Žmonių pasaulėžiūra, dvasinis pasaulis, šventinio ir kasdienio gyvenimo vertybės atsispindi Leipalingio krašto tradicinių dainų pateikėjų – Onos Tamulionienės, Olgos Radžiukynienės, Aldonos Marijonos Juškevičienės ir Dominykos Derliūnienės – repertuare. Džiugu, jog jų išsaugotos, išdainuotos, kraštotyrininkų bei vietos žmonių užrašytos švelnia melancholija pasižyminčios senosios dainos, rateliai, žaidimai ir šiomis dienomis skamba Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės folkloro ansamblio „Serbenta“ koncertuose ir susibūrimuose. Ansamblis yra parengęs įvairių teminių programų: „Rugiapjūtės pabaigtuvės“, „Čystas vandenėlis“, „Rūta žalioji“, „Kaimo vakaruška“, „Motulėms“, „An tėvulio dvaro“ ir kitų; repertuare skamba vestuvių, darbo, karinės, jaunimo, meilės, šeimos dainos. Ansambliečiai ne tik dainuoja – jie geba ir tarmiškai pasakoti, ir smagiai ratuoti, ir savo krašto šokius šokti, ir muzikuoti.
Vadovė -Aleksandra Petravičienė

Liaudies muzikantų grupė
Visiems gera pasiklausyti širdžiai mielų valsų, smagių polkų, įmantrių fokstrotų, improvizuotų šokių melodijų, kurias atlieka iš Lazdijų rajono kilę „Serbentos“ armonikininkai: Romas Dudzinskas, Kazimieras Žilionis ir Juozas Šarkauskas. Visi jie yra savamoksliai, aktyviai dalyvaujantys armonikininkų šventėse bei konkursuose.

Humoro grupė „Pirtis“
2003 metais susibūręs kolektyvas greitai pelnė žiūrovų simpatijas – šmaikščiu žodžiu ir kandžiomis replikomis linksmieji artistai reaguoja į ryškiausius šiandienos įvykius ir gyvenimo negeroves.Vadovė- Aleksandra Petravičienė

Tautinių šokių kolektyvas „Leipūnas“
Du dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas nuolat dalyvauja Lietuvos  dainų šventėse, aktyviai koncertuoja miestelio, regiono, šalies renginiuose bei konkursuose.
Vadovė -Asta Čmukienė

Šokių studija „Demo dance“
2000 metais įsikūręs kolektyvas jungia tris skirtingo amžiaus šokio meno mėgėjų grupes. Merginų repertuare – įvairios šiuolaikinio šokio kompozicijos.
Vadovė- Asta Čmukienė

 

VIEČIŪNŲ LAISVALAIKIO SALĖS MĖGĖJŲ MENO KOLEKTYVAI

Tautinių šokių kolektyvas „Avilys“ – vyresniųjų tautinių šokių grupė, susibūrusi 1978 m. Per ilgą savo kūrybinės veiklos laikotarpį kolektyvas dalyvavo Lietuvos dainų šventėse, įvairiuose koncertuose ir festivaliuose visoje šalyje bei Pietų Lietuvos regione.
Vadovė – Indrė Čaplikienė
Liaudiškos muzikos kapela susibūrė prieš du metus.  Kapela kuria naują koncertinę programą ir aktyviai koncertuoja Druskininkų savivaldybės organizuojamuose renginiuose, rengia pasirodymus poilsiautojams sanatorijose ir savivaldybės kaimo bendruomenėse.
Vadovas – Linas Savulionis.
Folkloro ansamblis „Žemynėlė“ dainuoja jau daugiau nei 20 metų. Dzūkų krašto tradicijas ir papročius puoselėjantis kolektyvas per visą šį gyvavimo laikmetį  yra paruošęs keletą programų: „Rugiapjūtės pabaigtuvės“, „Duonos kelias“ , „Kaip vakarojo mūsų senoliai“ ir kt., aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ansamblietės – tradicijos tęsėjos, išsaugojusios dzūkų krašto papročius,  dainas, šokius, pasakojimus.
Vadovė – Lina Balčiūnienė.